velykaitis

velýkaitis sm. (1) KII102, NdŽ, DŽ¹, KŽ, Grš, Šv, Krtv, velykáitis (1) Š, NdŽ, KŽ, Tlž 1. Q377, CII186, R131,273, MŽ, MŽ173,366, D.Pošk, S.Dauk, N, K Velykų margutis: Įėjęs į vidų, vaikas pasako trumpą posmelį, vaikiškai pranešdamas linksmą naujieną …, ir prašo velykaičio LEXXXIII318. Velýkaičių reik marginti Lkv. Velykáičius dažė išvirtus Rg. Velýkaičių kišenes prisirinks, sekės ritinti DūnŽ. Velýkaičių prisirenka lakstydami po kaimą Kv. Verba plaka, ne aš plaku, ar žadi velýkaitį? (sakoma Verbų sekmadienį) Slv. Velykaičio kevalų neduoda vištoms LTR(Vdk). Beržynas švietė kaip naujai suręstas namas ant kalno tokiu gelsvumu, pereinančiu auksiniu, lyg vantlapiais nukąstas velykaitis M.Katil. ^ Vyrą gavo gražų kai velýkaitį Skr. 2. Rtr Velykų dovana (ppr. margutis, pyragas, pinigai ir pan.): Dovana, duota ant Velykų, vadinas velýkaitis: pyragas, pautas, pinigai, drabužiai J. Atnešiau visoms velýkaičių Brs. Vaikiukai, vaikščiodamys su [v]andeniu, laistė rankas gaspadorių ir už tai reikalavo velykaičių M.Valanč. 3. K.Būg(Slnt), NdŽ Velykų išmalda elgetoms. 4. BzF206, KŽ vytelė, su kuria velykaujama. 5. velykinis kvietinių miltų prėskas paplotėlis, macas: Žydų velykaitis I.